Nuomos sutartis su ukrainiečiais ar kitais užsieniečiais

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomotojai, nuomojantys nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, neturėtų išsigąsti užsieniečio nuomininko prašymo deklaruoti gyvenamąją vietą nuomos objekte, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas užsieniečiams gali būti privalomas, siekiant įsidarbinti, studijuoti ar gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame objekte yra galimas tik nekilnojamojo turto savininkui (nuomotojui) sutikus, t. y. joks nuomininkas negali deklaruoti gyvenamosios vietose nuomojamame būste be savininko sutikimo, todėl sprendimas, ar leisti nekilnojamame objekte deklaruoti užsieniečiui savo gyvenamąją vietą išimtinai priklauso nuomotojui. Vertėtų pabrėžti ir tai, kad nuomotojai, kaip būsto savininkai, bet kuriuo metu galės panaikinti nekilnojamame turte deklaruotus asmenis ir tai nereikalaus didelių laiko ir (ar) piniginių sąnaudų. Tokiu atveju, nuomos sutartyje galėtų būti įtvirtinta nuostata dėl leidimo / neleidimo užsieniečiui deklaruoti gyvenamąją vietą ir nurodyti laikotarpį, kuriuo suteikiama teisė užsieniečiui deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame objekte, kadangi nuomos sutartyje nurodytam laikotarpiui pasibaigus, užteks tik pateikti nuomos sutarties kopiją ir tokiu atveju susidarys teisinis pagrindas išdeklaruoti užsienietį asmenį iš nuomojamojo nekilnojamojo turto objekto.

Sudarant nuomos sutartį su užsieniečiu svarbu paruošti ir pateikti susipažinti bei pasirašyti nuomininkui nuomos sutarties vertimą į užsieniečiui suprantamą užsienio kalbą. Tuomet, kai nuomos sutartis bus pasirašyta abiem sutarties šalims suprantamomis kalbomis, nuomotojas bus apsaugotas nuo užsieniečio galimų pareikšti reikalavimų pripažinti atitinkamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, t. y. nuomininkas neturės teisės gintis tuo, jog nesuprato nuomos sutarties turinio ir nuomos sutarties pagrindu prisiimtų pareigų.

Nuomos sutartyje patariama nusimatyti nuomos sutarties nutraukimo atvejus, leisiančius paprasčiau nutraukti nuomos teisinius santykius, t. y. gali būti numatyti tokie sutarties nutraukimo atvejai, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ir pan. Papildomai gali būti aptarti atvejai, kuomet nuomos sutartis nutraukiama kurios nors iš šalių iniciatyva įspėjus kitą šalį prie sutartyje sulygtą įspėjimo terminą, pavyzdžiui, prieš mėnesį dėl bet kokių priežasčių ir nesant kitos šalies kaltės. Pasirašant nuomos sutartį tiek su ukrainiečiais ar kitais užsieniečiais, tiek su Lietuvos Respublikos piliečiais, visais atejais svarbu fotonuotraukomis užfiksuoti nuomojamo turto esamą būklę ir jas pridėti prie nuomos sutarties, nes tokiu atveju palengvinamas žalos, galimai padarytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginimo klausimo išsprendimas.

Klausimai, susiję su užsieniečio nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimu, iš esmės niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečio, kaip nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimo iš nuomojamojo nekilnojamojo turto. Visų pirma, tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi nuomos sutartyje sulygtomis nuomos sutarties nutraukimo sąlygomis ir tik tuomet, jeigu nuomininkas (galioja tiek užsieniečiui, tiek Lietuvos Respublikos piliečiui) piktybiškai neišsikrausto, tuomet nuomotojas savo pažeistas teises gali ginti teisme. Kilus ginčui dėl iškeldinimo gali būti apsunkintas dokumentų įteikimas, todėl nuomos sutartyje tikslinga aptarti tikslius el. pašto adresus, kuriais gali būti įteikiami dokumentai; kai nuomininkas nėra išsikėlęs iš nuomojamų patalpų – dokumentai įteikiami nuomojamu adresu.

Kaip žinia, skolas ir nuostolius dėl nuomojamo turto iš užsienio šalies piliečio gali būti sunku išsiieškoti, nes skolos išsieiškojimo procesas ukrainiečių atžvilgiu būtų susijęs ne su Europos Sąjungos valstybe, todėl tikslinga nuomos sutartyje nusimatyti didesnį užstato dydį, iš kurio galima būtų padengti iki nuomos sutarties nutraukimo (ar iškeldinimo laikotarpiu) atsiradusius skolos ar turto sugadinimo nuostolius.